Į viršų
      • Nuo liepos 18 d. Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje veiks Vidmanto Petraičio simbolinės tapybos paroda. Daugiau apie renginius

  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show

Muziejininkai pražydino rožę


Šeštadienį, gegužės 21 d., Jurbarko krašto muziejaus šeimininkai, pasipuošę XIX a. pab.–XX a. pr. istoriniais drabužiais, jurbarkiečius, miesto svečius kvietė pasisvečiuoti muziejuje, pasigrožėti išpuoselėtu dvaro parku, pasidžiaugti savo miesto talentingais žmonėmis - muzikantais, dainininkais, dailininkais - ir taip prisijungti prie visoje Lietuvoje organizuojamo renginio ,,Muziejų naktys”. Šių metų ,,Muziejų nakties’’ leitmotyvas – ,,Rožės pražydėjimas tamsoj’’. Simboliniu rožės žiedu papuoštas muziejus plačiai atvėrė savo duris, kad lankytojai galėtų išsamiau susipažinti su muziejaus veikla: įrengtomis ekspozicijomis, veikiančiomis parodomis bei atvirais fondais. Ta proga iš fondų buvo iškelta kraštietės, tautodailininkės, literatės Julijos Baranauskienės tapyti paveikslai ir jos gaminti baldai. Cerkvėje galima buvo apžiūrėti dailininkų J.Jakštaitės ir T.Laužiko tapybos ir fotografijos parodą ,,Dvi pusės’’. ,,Muziejų naktų’’ lankytojus sudomino ir atverti muziejaus fondai, kuriuose saugomi padovanoti, pirkti eksponatai, reikšmingi kaip istorinės atminties saugotojai. Atviruose fonduose saugomus eksponatus pristatė fondų saugotoja A.Drejerienė.
Parko ervdvėje, prie muziejaus, koncertavo Antano Sodeikos meno mokyklos kolektyvai, šoko choreografijos skyriaus auklėtiniai, piešė-improvizavo šios meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai. Liaudišku akordu parko erdvę virpino Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“, į ekskursiją po parką ir muziejų kvietė dvaro ponios – muziejininkės A.Meizeraitienė ir A.Smirnovienė. Muziejui savo bendrą kūrybinį darbą - pieštą paveikslą - padovanojo Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto studentai.
Temstant prie uždegto muziejaus židinio, plazdenant žvakių liepsnelėms, skambėjo lyriška ir romantiška muzika, kurią atliko senovinės muzikos duetas ,,Tocco muzicale’’. ,,Naktinėti’’ panorėję muziejaus lankytojai vakarą užbaigė prie arbatos puodelio. Jaunimo duetas, fondų saugotojos A.Drejerienės dainos, pritariant gitarai, jaukus, nuoširdus visų dalyvavusių bei muziejininkų padainavimas pražydino simbolinę ,,Muziejų naktų’’ rožę. Renginio fotografijos, spausti čia.

 

roze

Balandžio 7 d. 16 val. Romualdo Balinsko parodos "Bažnytinės istorijos" atidarymas

"Bažnytinės istorijos"


Kiekvieną kartą įžengus į bažnyčią, kur ji bebūtų – didmiestyje ar nuošaliame Lietuvos kampelyje, mane apgaubia tos šventovės aura. Substancija pilna šventosios dvasios, plevenančios liepsnelėje altoriaus širdyje, nesuskaičiuojamą daugybę maldų įgėrusios sienos, lubos, grindys, baldai, skulptūros, paveikslai, pasakojantys dviejų tūkstančių metų tikėjimo istoriją. Dievo namai, maldos ir susikaupimo vieta – bažnyčios pastatas, paklūstantis griežtoms maldos namų taisyklėms, su tik jam būdinga, tradicijų ir tikėjimo dogmų reguliuojama architektūra, daiktų išdėstymo logika, meno kūriniais. Visą tai lyg ir sąlygotų bažnyčių unifikavimą, bet kiekviena šventovė turi savitą, tik jai vienai būdingą koloritą, jausminį užtaisą, žmonių gyvenančių ar gyvenusių toje vietovėje dvasinio ir kultūrinio mentaliteto antspaudą. Kiekviena bažnyčia turi savitą istoriją, neatsiejamai sulipusią su tos vietovės ir žmonių likimais. Daug keliauju po Lietuvą ir jeigu tik yra galimybė būtinai aplankau vietines bažnyčias. Dauguma bažnyčių šiokiadieniais būna uždarytos, o ir sekmadienį kokiame nors nedideliame kaimelyje, kur parapijoje likę kelios močiutės, pamaldos vyksta tik kas antrą ar trečią sekmadienį.Kūrybinių plenerų metu tenka ilgiau pagyventi, sudalyvauti mišiose, pabūti ir netgi papiešti bažnyčiose. Klausausi istorijų, kurias pasakoja altoriai, bažnytiniai suolai, tapytos lubos, kryžiaus kelio stotys, nudilę durų slenksčiai, klausyklos, saulės spindulių mozaika ant šviežiai nudažytų grindų. Kalba man seni, nuo laiko patinos pabrangę, paveikslai ir nauji šiuolaikinės poligrafijos atvaizdai, šventųjų skulptūros įsikibusios vietinio baroko ornamentų ir ryškiai paspalvintos Mergelės Marijos gipsinės statulos, vietinių meistrelių išdrožtos Kristaus kančios ir užjūrio meistrų lipdiniai. Ten, o ypač Žemaitijoje, randu savo šaknis, girdžiu savo prosenelių maldas ir prašymus, lipu jų kelių išduobtais laiptais, suprantu save kaip krikščionį, lietuvį, menininką.

 

Su pagarba,
Romualdas Balinskas

balinskas