Į viršų
      • Liepos mėnesį Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje veikia paroda, skirta prezidentui K. Griniui (paroda iš ciklo ,,Lietuvos prezidentai“, skirta Valstybės 100-mečiui ir Muziejų keliui). Daugiau apie renginius

Darbo laikas

Pirmadienį-ketvirtadienį:
8.00 - 17.00

Penktadienį: 8.00 - 16.00

Šeštadienį: 11.00 - 16.00

  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show

Balandžio 7 d. 16 val. Romualdo Balinsko parodos "Bažnytinės istorijos" atidarymas

"Bažnytinės istorijos"


Kiekvieną kartą įžengus į bažnyčią, kur ji bebūtų – didmiestyje ar nuošaliame Lietuvos kampelyje, mane apgaubia tos šventovės aura. Substancija pilna šventosios dvasios, plevenančios liepsnelėje altoriaus širdyje, nesuskaičiuojamą daugybę maldų įgėrusios sienos, lubos, grindys, baldai, skulptūros, paveikslai, pasakojantys dviejų tūkstančių metų tikėjimo istoriją. Dievo namai, maldos ir susikaupimo vieta – bažnyčios pastatas, paklūstantis griežtoms maldos namų taisyklėms, su tik jam būdinga, tradicijų ir tikėjimo dogmų reguliuojama architektūra, daiktų išdėstymo logika, meno kūriniais. Visą tai lyg ir sąlygotų bažnyčių unifikavimą, bet kiekviena šventovė turi savitą, tik jai vienai būdingą koloritą, jausminį užtaisą, žmonių gyvenančių ar gyvenusių toje vietovėje dvasinio ir kultūrinio mentaliteto antspaudą. Kiekviena bažnyčia turi savitą istoriją, neatsiejamai sulipusią su tos vietovės ir žmonių likimais. Daug keliauju po Lietuvą ir jeigu tik yra galimybė būtinai aplankau vietines bažnyčias. Dauguma bažnyčių šiokiadieniais būna uždarytos, o ir sekmadienį kokiame nors nedideliame kaimelyje, kur parapijoje likę kelios močiutės, pamaldos vyksta tik kas antrą ar trečią sekmadienį.Kūrybinių plenerų metu tenka ilgiau pagyventi, sudalyvauti mišiose, pabūti ir netgi papiešti bažnyčiose. Klausausi istorijų, kurias pasakoja altoriai, bažnytiniai suolai, tapytos lubos, kryžiaus kelio stotys, nudilę durų slenksčiai, klausyklos, saulės spindulių mozaika ant šviežiai nudažytų grindų. Kalba man seni, nuo laiko patinos pabrangę, paveikslai ir nauji šiuolaikinės poligrafijos atvaizdai, šventųjų skulptūros įsikibusios vietinio baroko ornamentų ir ryškiai paspalvintos Mergelės Marijos gipsinės statulos, vietinių meistrelių išdrožtos Kristaus kančios ir užjūrio meistrų lipdiniai. Ten, o ypač Žemaitijoje, randu savo šaknis, girdžiu savo prosenelių maldas ir prašymus, lipu jų kelių išduobtais laiptais, suprantu save kaip krikščionį, lietuvį, menininką.

 

Su pagarba,
Romualdas Balinskas

balinskas