Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Jurbarke, kaip ir visoje šalyje, keitėsi miestų ir miestelių politinė, ekonominė, socialinė ir kultūrinė padėtis. Įsikūręs prie Nemuno, Jurbarkas statė  malūnus, elektros stoteles, lentpjūves, plėtė laivybą... Jurbarke –transportas: garlaiviai, baržos, sieliai. Buvo apie 10 jurbarkiškių savininkų arba su Jurbarku kooperuojančių keleivinių ir transporto garlaivių. Jurbarko miesto prekyba buvo žydų rankose. Ji augo ir plėtėsi. Jurbarke jau buvo galima įsigyti daug prabangos prekių. Ypač jas pirko atsiradęs gausus būrys įmonių savininkų, valdininkijos atstovų teisininkų,  gydytojų, viešbučių, restoranų savininkų. Reikšminga buvo Jurbarko progimnazijos, vėliau gimnazijos įkūrimas, įvairių sąjungų ir organizacijų atsiradimas. Pagausėjęs inteligentų būrys pasipildė menininkais, muzikantais, bibliotekininkais, dainininkais, teatro mėgėjais, karininkija. Nepriklausomos Lietuvos laikais atsiradę gyvenimo pokyčiai, inteligentijos, valdininkijos, verslo, mokslo, kultūros darbuotojų ir savininkų luomo pagausėjimas sudarė sąlygas bendrauti, susipažinti su inteligentijos gyvenimu svetur. Augančios pajamos, kultūriniai mainai įtakojo privačios nuosavybės puoselėjimo poreikį, norą gyventi gražioje ir prabangioje aplinkoje: turėti gražius ir skoningus baldus, meno vertybėmis papuoštas kambarių sienas, vertingus indus ir kitus daiktus. Žmonės turiningiau ėmė leisti laisvalaikį, siekti mokslo žinių, įsigyti vertingų knygų. 

Alma Budrytė-Busch

Gimė ir užaugo Aukštaitijoje, Kupiškio raj. Paviešinčių km. 1984m. baigė Subačiaus vid. mokyklą. Mokėsi Kauno Taikomosios dailės mokykloje, baigė Klaipėdos pedagoginį universitetą.

Nuo 1996m. gyvena Jurbarke. Nuo 2005m. lanko V. Grybo muziejaus suaugusiųjų dailės studiją “Formos kalba“. Šioje studijoje mokėsi tapyti aliejiniais dažais, susipažino su vitražo technika, lipdymu iš molio, tapyba ant šilko, vėlimo iš vilnos.

Glaudžiai bendradarbiauja su Jurbarko K.Glinskio teatru, sukūrė scenografijas M. Sebastiano „Bevardė žvaigždė“, V. Žemkalnio-Lansbergio “Blinda-svieto lygintojas“, „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ pagal A. Giedraičio-Giedriaus apsakymus, D.J.Žilaitytės „Rudens saulėje“, A. Gailiaus „Camino vainikas“, J. Petrulio „Prieš srovę“, B. Mar „Naktukas“.

Teatro dienos proga, šandieną matote 2011m. sukurtus Jurbarko Konstantino Glinskio teatro aktorių portretų parodą „Jurbarko teatro veteranai“. Ši paroda K. Glinskio 125-osioms metinėms paminėti buvo parodyta Lietuvos Respublikos Seime.

Paroda veiks nuo kovo 16 d. iki balandžio 24 d.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja data – Kovo 15-ąja. Nuo šiol šią dieną visoje Lietuvoje bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Kovo 15-oji pasirinkta, prisimenant Vilniaus universiteto bibliotekininkę Oną Šimaitę, 1966-ųjų kovo 15 d. tapusią pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą per Holokaustą.

Šiandien, 2023 m. kovo 15 d., pagrindinis Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas vyksta Vilniuje, Simono Daukanto kiemelyje, kur skaitomos žydų gelbėtojų pavardės. Nuo kitų metų kovo 15-oji bus minima valstybės mastu, prie renginių neabejotinai prisijungs ir Jurbarko rajono savivaldybė.